- pajunkimas
- pajunkìmas sm. (2), pajùnkimas (1) DP455 įprotis; paprotys: Pajunkimas aršiau kvarabos: kai pajunksta žmogus an alierką, tai be jos ir serga Ml. Tegu mane patį vadina turinčiu žemus pajunkimus rš. Pajunkimą, paprotį uždraudžiu, pametu R4. Pagal pajunkimo SD463. Prieštaravo, primindami senovės padavimus, senovės papročius su pajunkimais V.Piet. Palaidojimas nusidavė pagal budistišką pajunkimą rš. Kokius būdus (papročius, pajunkimùs) jūs turite prie svodbų? KI490. Pameskime piktuosius pajunkimùs mūsų DP117. Tatai buvo (orig. buo) anuo metu ... pajunkime DP481. Pagal pajunkimą zokono MP88. Buvo tenai šeši kodžiai akmens, pastatyti pagal pajunkimą BPI172. Pajunkimus ant tūlų piktybių SPII65. Tur provas ir pajunkimus to miesto žinoti ir laikyti Vln5. \ junkimas; įjunkimas; nujunkimas; pajunkimas; prijunkimas; sujunkimas
Dictionary of the Lithuanian Language.